VPN yra santrumpa iš „Virtualus privatus tinklas” ir reiškia galimybę sukurti apsaugotą tinklo ryšį naudojantis viešais tinklais. VPN užšifruoja jūsų interneto srautą ir paslepia jūsų tapatybę internete. Tai apsunkina trečiosioms šalims galimybę stebėti jūsų veiklą ir vogti duomenis. Šifravimas vyksta realiuoju laiku.
Kaip veikia VPN?
VPN paslepia jūsų IP adresą nukreipdamas tinklo ryšį per specialiai sukonfigūruotą nuotolinį serverį, kurį valdo VPN tiekėjas. Kai naršote internete naudodamiesi VPN, VPN serveris tampa jūsų duomenų šaltiniu. Tai reiškia, kad jūsų interneto paslaugų tiekėjas ir kiti trečiųjų šalių subjektai negali matyti, kokias svetaines lankote ar kokius duomenis siunčiate bei gaunate. VPN veikia kaip filtras, kuris paverčia visus jūsų duomenis į nesuprantamą informaciją. Net jei kas nors gautų prieigą prie šių duomenų, jie būtų beverčiai.
Kokie yra VPN ryšio privalumai?
Duomenų apsauga nuo išorės grėsmių
VPN paslepia jūsų interneto duomenų srautą ir apsaugo jį nuo išorės prieigos. Neužšifruotus duomenis gali peržiūrėti bet kas, turintis prieigą prie tinklo ir norintis juos matyti. Naudojantis VPN, įsilaužėliai ir kibernetiniai nusikaltėliai negali jų iššifruoti.
Patikimas šifravimas
Norint perskaityti užšifruotus duomenis, reikia specialaus šifravimo rakto. Neturint jo, net ir galingiausi kompiuteriai turėtų dirbti milijonus metų, kad iššifruotų tokią informaciją naudodami brutalaus jėgos metodus. VPN pagalba jūsų veikla internete tampa nematoma, net kai naudojatės viešais tinklais.
Vietovės maskavimas
VPN serveriai veikia kaip jūsų tarpininkai internete. Kadangi demografinė vietovės informacija gaunama iš serverio, esančio kitoje šalyje, jūsų tikrosios vietos nustatyti neįmanoma. Be to, dauguma VPN paslaugų netvarko jokių naudotojo veiklos žurnalų. Kai kurie tiekėjai vis dėlto renka veiklos duomenis, bet jų neperduoda trečiosioms šalims. Tokiu būdu bet koks jūsų naudotojo elgsenos įrašas išlieka paslėptas.
Prieiga prie regioninio turinio
Ne visą regioninį interneto turinį galima pasiekti iš bet kur. Paslaugos ir svetainės dažnai siūlo turinį, kuris prieinamas tik tam tikruose pasaulio regionuose. Įprasti prisijungimai naudoja vietinius serverius šalyje, kad nustatytų jūsų buvimo vietą. Tai reiškia, kad keliaujant neįmanoma pasiekti turinio iš savo šalies, o būnant namuose – užsienio turinio. Naudojantis VPN ir pakeitus serverio vietą į kitą šalį, galima veiksmingai „pakeisti” savo buvimo vietą.
Saugus duomenų perdavimas
Jei dirbate nuotoliniu būdu, gali prireikti pasiekti svarbius failus jūsų įmonės tinkle. Tokiai informacijai dėl saugumo reikalingas patikimas ryšys. Norint prisijungti prie tinklo, dažnai būtina naudoti VPN ryšį. VPN paslaugos jungiasi prie privačių serverių ir taiko šifravimo metodus, siekiant sumažinti duomenų nutekėjimo riziką.
Kodėl verta naudoti VPN ryšį?
Paprastai, kai jungiatės prie interneto, jūsų interneto paslaugų tiekėjas (IPT) nustato jūsų ryšį. Jis jus seka naudodamas IP adresą, o jūsų tinklo srautas nukreipiamas per IPT serverius, kurie gali registruoti ir matyti visą jūsų veiklą internete.
Nors jūsų IPT gali atrodyti patikimas, jis gali dalytis jūsų naršymo istorija su reklamuotojais, teisėsauga, valdžios institucijomis ar kitomis trečiosiomis šalimis. Taip pat IPT gali tapti kibernetinių nusikaltėlių taikiniu – įvykus įsilaužimui, jūsų asmeniniai duomenys gali būti pavogti.
Tai tampa ypač svarbu, kai dažnai jungiatės prie viešųjų „Wi-Fi” tinklų. Niekada nežinote, kas gali stebėti jūsų interneto srautą ir ką gali iš jūsų pavogti – slaptažodžius, asmeninius duomenis, mokėjimo informaciją ar net visą tapatybę.
Ko reikėtų tikėtis iš gero VPN?
VPN turėtų atlikti bent kelias svarbias funkcijas. Taip pat svarbu, kad pats VPN sprendimas būtų atsparus saugumo pažeidimams. Štai ko turėtumėte ieškoti išsamioje VPN paslaugoje:
IP adreso šifravimas
Pagrindinė VPN užduotis – paslėpti jūsų IP adresą nuo IPT ir kitų trečiųjų šalių. Tai leidžia saugiai siųsti ir gauti informaciją internete taip, kad ją matytų tik jūs ir VPN tiekėjas.
Protokolų šifravimas
VPN turėtų neleisti palikti pėdsakų internete, tokių kaip naršymo istorija, paieškų įrašai ar slapukai. Slapukų šifravimas ypač svarbus – tai apsaugo nuo trečiųjų šalių prieigos prie konfidencialios informacijos, tokios kaip asmeniniai ar finansiniai duomenys.
Apsauginis jungiklis
Jei VPN ryšys staiga nutrūksta, kartu prarandama ir saugi apsauga. Geras VPN turi gebėjimą aptikti tokį sutrikimą ir automatiškai sustabdyti iš anksto pasirinktų programų veikimą, taip sumažinant duomenų nutekėjimo riziką.
Dviejų žingsnių autentifikavimas
Naudojant skirtingus autentifikavimo būdus, stiprus VPN tikrina kiekvieną, kas bando prisijungti. Pavyzdžiui, gali būti paprašyta įvesti slaptažodį, po kurio į mobilųjį įrenginį atsiunčiamas kodas. Tai labai apsunkina trečiųjų šalių prieigą prie jūsų saugaus ryšio.
VPN istorija
Nuo pat interneto atsiradimo buvo siekiama apsaugoti ir šifruoti naršymo duomenis. Jau 1960-aisiais buvo vykdomi projektai, skirti interneto komunikacijos šifravimui.
VPN pirmtakai
Tų pastangų rezultatas – ARPANET tinklas (Advanced Research Projects Agency Network), kuris padėjo pagrindą „Transfer Control Protocol/Internet Protocol” (TCP/IP) sukūrimui.
TCP/IP turėjo keturis sluoksnius: nuorodų, interneto, perdavimo ir programų. Interneto sluoksnyje į vietinius tinklus ir įrenginius buvo įmanoma prijungti visuotinius tinklus – tai atskleidė informacijos pažeidžiamumą. 1993 m. Kolumbijos universiteto ir AT&T Bell Labs komanda sukūrė pirmąją šiuolaikinio VPN versiją – „swIPe”: programinį IP šifravimo protokolą.
Kitais metais Wei Xu sukūrė IPSec – interneto saugumo protokolą, kuris autentifikuoja ir šifruoja duomenų paketus. 1996 m. „Microsoft” darbuotojas Gurdeep Singh-Pall sukūrė „Peer-to-Peer Tunneling Protocol” (PPTP).
Ankstyvieji VPN sprendimai
Kai Singh-Pall kūrė PPTP, internetas sparčiai populiarėjo ir atsirado poreikis saugumą užtikrinantiems sprendimams. Tuo metu antivirusinės programos jau veiksmingai apsaugodavo nuo kenkėjiškų programų, tačiau vartotojai bei įmonės pradėjo reikalauti šifravimo įrankių, kurie galėtų paslėpti naršymo istoriją.
Pirmosios VPN paslaugos atsirado 2000-ųjų pradžioje ir buvo beveik išimtinai naudojamos įmonių. Tačiau po daugkartinių saugumo pažeidimų, ypač 2010-aisiais, susiformavo vartotojiška VPN rinka.
VPN naudojimas šiandien
Remiantis GlobalWebIndex duomenimis, VPN naudotojų skaičius pasaulyje nuo 2016 iki 2018 m. išaugo daugiau nei keturis kartus. Tokiose šalyse kaip Tailandas, Indonezija ar Kinija, kur interneto prieiga yra ribojama ar cenzūruojama, VPN naudoja kas penktas interneto vartotojas. Tuo tarpu tokiose šalyse kaip Vokietija, Didžioji Britanija ar Prancūzija šis skaičius mažesnis – apie 5 %, tačiau jis sparčiai auga.
Pastaraisiais metais vienas pagrindinių VPN populiarėjimo veiksnių – išaugusi paklausa turiniui, prie kurio prieiga ribojama pagal geografinę vietą. Pavyzdžiui, vaizdo įrašų transliavimo paslaugos siūlo skirtingą turinį skirtingoms šalims. Naudojantis šiuolaikiniais VPN, IP adresas užšifruojamas taip, kad atrodytų, jog naršote iš kitos šalies – taip galima pasiekti turinį iš bet kurios vietos.
Kaip saugiai naršyti naudojantis VPN?
VPN šifruoja jūsų naršymo veiklą, ir tik su specialiu raktu galima šiuos duomenis iššifruoti. Šį raktą žino tik jūsų kompiuteris ir VPN, todėl jūsų interneto paslaugų tiekėjas negali matyti, kur lankotės. Nors skirtingi VPN naudoja skirtingus šifravimo metodus, dauguma jų veikia trimis pagrindiniais etapais:
- Prisijungus prie interneto, paleidžiamas VPN. Jis veikia kaip saugus tunelis tarp jūsų įrenginio ir interneto. Jūsų paslaugų tiekėjas ar kitos trečiosios šalys šio tunelio nemato.
- Įrenginys prisijungia prie VPN vietinio tinklo, o jūsų IP adresas pakeičiamas VPN serverio suteiktu adresu.
- Galite laisvai naršyti internete, nes VPN apsaugo visus jūsų asmeninius duomenis.
Kokie yra VPN tipai?
Yra įvairių VPN rūšių, tačiau svarbu žinoti tris pagrindines:
SSL VPN
Kai darbuotojai neturi specialių darbo nešiojamųjų kompiuterių, ypač tokiose situacijose kaip 2020 metų pavasario krizė, įmonės dažnai leidžia prisijungti prie sistemos iš asmeninių įrenginių. Tokiu atveju naudojamas SSL VPN sprendimas, dažniausiai per tam tikrą įrangą.
Pagrindinė sąlyga – turėti HTML5 palaikantį naršyklę, per kurią pasiekiamas įmonės prisijungimo puslapis. Tokios naršyklės veikia beveik visose operacinėse sistemose, o prieiga apsaugoma vartotojo vardu ir slaptažodžiu.
Tinklo tinklui VPN (site-to-site)
Tai privatus tinklas, skirtas apsaugoti vidinius tinklus ir leisti jų naudotojams keistis informacija. Toks VPN naudingas įmonėms su keliais padaliniais, kiekviename iš kurių veikia atskiras vietinis tinklas, prijungtas prie bendrojo tinklo.
Taip pat šis VPN tinka, jei yra du atskiri vidiniai tinklai ir reikia perduoti failus tarp jų, bet nenorima, kad vieno tinklo naudotojai tiesiogiai pasiektų kito turinį.
Site-to-site VPN dažniausiai naudojamas didelėse organizacijose. Jo įgyvendinimas sudėtingesnis ir ne toks lankstus kaip SSL VPN, bet tai efektyviausias būdas užtikrinti saugų ryšį tarp skirtingų padalinių.
Kliento ir serverio VPN (client-to-server)
Tokį prisijungimą galima įsivaizduoti kaip nutiestą ilgą laidą tarp jūsų namų kompiuterio ir įmonės tinklo. Darbuotojai iš namų jungiasi prie įmonės tinklo saugiu ryšiu, lyg sėdėtų ofise. Tačiau reikia įdiegti ir sukonfigūruoti specialią VPN kliento programą.
Šiuo atveju vartotojas jungiasi ne per savo tiekėją, o tiesiai per VPN paslaugų tiekėją. Tai leidžia automatiškai užšifruoti duomenis prieš juos pasiekiant vartotojui.
Šis tipas ypač naudingas viešajame „Wi-Fi”, nes užkerta kelią trečiųjų šalių prieigai, šifruoja duomenis ir apeina galimus prieigos apribojimus. Privalumas – didesnis efektyvumas ir pilna prieiga prie įmonės išteklių, net iš namų. Naudojantis tinkama telefonijos sistema, darbuotojas gali skambinti klientams taip, kad šie net neįtars, jog skambinama ne iš biuro.
Kaip įdiegti VPN kompiuteryje?
VPN klientas
Tai atskira programa, kurią reikia įdiegti. Ji sukonfigūruojama pagal konkretų įrenginį. Sukūrus VPN ryšį, užmezgamas ryšys tarp dviejų galinių taškų ir sukuriamas šifravimo tunelis. Dažnai reikia įvesti įmonės suteiktą slaptažodį ar įdiegti sertifikatą. Tada vartotojas identifikuojamas žinomais prisijungimo duomenimis.
Naršyklės plėtiniai
VPN plėtinius galima pridėti prie daugumos naršyklių – „Chrome”, „Firefox” ar „Opera”, kuri net turi integruotą VPN. Plėtiniai leidžia greitai perjungti VPN naršant, tačiau šis ryšys veikia tik per tą naršyklę. Kita veikla (pvz., žaidimai) VPN neapsaugoma.
Plėtiniai nėra tokie išsamūs kaip VPN klientai, bet tinka retkarčiais naudojantiems internetą. Vis dėlto jie yra pažeidžiamesni, tad svarbu pasirinkti patikimą plėtinį, nes kai kurie gali rinkti duomenis ir naudoti juos reklamai.
Maršrutizatoriaus VPN
Kai prie to paties tinklo jungiasi daug įrenginių, patogiau VPN nustatyti tiesiogiai maršrutizatoriuje. Tai ypač naudinga apsaugant įrenginius, kuriuos sunku konfigūruoti – pavyzdžiui, išmaniuosius televizorius. Taip pat galima pasiekti turinį, kurį apriboja geografinė vieta.
Tokį VPN paprasta įdiegti, jis visada veikia ir apsaugo tinklą nuo nesaugių įrenginių. Visgi, jei maršrutizatorius neturi valdymo sąsajos, gali būti sunkiau valdyti ryšius.
Įmonės VPN
Tai individualiai kuriamas sprendimas, kurį dažniausiai diegia IT komanda. Vartotojas pats neturi prieigos prie administravimo, o jo veikla fiksuojama įmonės. Taip sumažinama duomenų nutekėjimo rizika. Pagrindinis privalumas – visiškai saugus ryšys su įmonės tinklu net iš nuotolinės darbo vietos.
Ar VPN veikia išmaniajame telefone ar kituose įrenginiuose?
Taip, daug VPN tiekėjų siūlo sprendimus mobiliesiems įrenginiams. Jei telefone saugote mokėjimo duomenis, asmeninę informaciją ar tiesiog naršote, VPN gali būti būtinas. VPN programėlės dažnai prieinamos atsisiųsti tiesiai iš tiekėjo svetainės ar programėlių parduotuvės.
Ar VPN tikrai yra saugus?
Svarbu žinoti, kad VPN nėra visapusiška antivirusinė programa. Nors jis apsaugo jūsų IP ir šifruoja istoriją, jis negina nuo įsilaužimų ar kenkėjiškų programų. Todėl būtina naudoti ir antivirusinę programą. Jei įrenginyje jau yra kenkėjiška programa, ji gali vogti ar naikinti duomenis, nepaisant veikiančio VPN.
Norint užtikrinti maksimalų saugumą, VPN reikėtų naudoti kartu su išsamia antivirusine apsauga.
Nuo 2021 metų Lukas yra gilinęsis į dinamišką SEO pasaulį, kuriame jis derina kūrybiškumą su analitiniu mąstymu siekdamas skatinti skaitmeninį augimą. Jo kelionė prasidėjo nuo didelio smalsumo, kaip veikia paieškos sistemos, ir iki šiol išaugo į karjerą, kurioje jis sprendžia įvairius SEO iššūkius skirtingose pramonės šakose.