Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2025 m. didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1080 eurų. Tai reiškia, kad dabartinis 924 eurų dydis augs 114 eurų, arba 12 procentų. Šis pokytis svarbus tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, todėl verta apžvelgti, ką jis gali reikšti ir kokių pasekmių turėti.
Kodėl nuspręsta didinti MMA?
Ministerijos teigimu, MMA didinimas reikalingas norint sumažinti socialinę nelygybę ir padėti žmonėms, kurie gauna mažiausias pajamas, užsitikrinti bent minimalius gyvenimo poreikius. Tai vienas pagrindinių rodiklių, lemiančių gyvenimo kokybę, todėl kartu su infliacija būtina periodiškai peržiūrėti ir algos dydį.
Taip pat siekiama, kad atlyginimai Lietuvoje labiau atitiktų Europos Sąjungos šalių lygį, kur MMA dažnai yra ženkliai aukštesnė. Kadangi šalies ekonomika pastaraisiais metais auga, šis žingsnis laikomas logišku siekiant mažinti atotrūkį nuo Vakarų Europos.
Kaip šis sprendimas paveiks darbuotojus?
Tie, kurie šiuo metu gauna minimalią algą, šį sprendimą vertina palankiai – jų finansinės galimybės šiek tiek pagerės, bus lengviau kaupti santaupas. Tačiau svarbu nepamiršti, kad MMA didinimas veikia ne tik mažiausiai uždirbančius. Įprastai tai daro įtaką ir šiek tiek daugiau uždirbantiems darbuotojams, nes darbdaviai neretai peržiūri atlyginimus ir kitoms pareigoms.
Vis dėlto kai kurie darbdaviai nerimauja, kad augant MMA gali tekti mažinti išlaidas kitur – pavyzdžiui, optimizuoti darbo procesus, mažinti darbo valandas ar stabdyti naujų darbuotojų priėmimą.
Kaip tai paveiks darbdavius?
Verslo atstovai į šį sprendimą žiūri įvairiai. Vieni mano, kad didesnė minimali alga paskatins darbuotojus dirbti efektyviau, kiti – kad tai padidins įmonių kaštus, ypač mažesnėse įmonėse, kurių pelnas nėra didelis.
Kai kurie darbdaviai sako, kad MMA didinimas gali lemti ir bendrą kainų kilimą prekėms bei paslaugoms. Kiti pabrėžia, kad tai gali paskatinti inovacijas ir tvaresnį išteklių valdymą, o tai ilgainiui naudinga visai ekonomikai.
Ekonomistų požiūriai
Ekonomistai dėl šio sprendimo taip pat nesutaria. Vieni jį vertina kaip socialiai teisingą ir skatinantį vidaus vartojimą, nes didesnės pajamos leidžia žmonėms daugiau išleisti ir taip prisideda prie ekonomikos augimo.
Kiti ekspertai įspėja, kad per greitas MMA augimas gali turėti priešingų pasekmių – įmonės gali mažinti investicijas, stabdyti plėtrą ir net perkelti veiklą į užsienį. Tai ypač aktualu gamybos sektoriui, kur darbo sąnaudos sudaro didelę išlaidų dalį.
Socialinis aspektas
Be ekonominės pusės, svarbus ir socialinis poveikis. MMA didinimas rodo valstybės siekį stiprinti socialinį teisingumą ir padėti mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Vis dėlto kyla klausimas, ar šis sprendimas tikrai užtikrins orų gyvenimą visiems dirbantiesiems.
Kai kurie socialistai pabrėžia, kad toks didinimas – laikina priemonė, nes ilgalaikį poveikį gali užtikrinti tik kompleksiniai veiksmai: kvalifikacijos kėlimas, geresnės darbo sąlygos ir švietimo prieinamumas.
Tarptautinis kontekstas
Lietuva nėra išimtis – daugelyje Europos Sąjungos valstybių MMA taip pat reguliariai peržiūrima atsižvelgiant į infliaciją bei ekonomikos augimą. Pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje minimalus atlyginimas yra gerokai aukštesnis, tačiau šiose šalyse ir darbo našumas, ir gyvenimo lygis yra aukštesni.
Svarbu suprasti, jog MMA kėlimas pats savaime neišspręs visų socialinių ir ekonominių iššūkių. Reikalingas platesnis, kompleksinis požiūris, apimantis tiek ekonomines, tiek socialines priemones.
